Lietuvos broliai į karą jojo

Lietuvos broliai į karą jojo, Į karą jojo, žirgus balnojo.

Jok jok broleli, jok balundeli, Ar be pavysi savo pulkelį?

Vyti pavysiu, ginti paginsiu, Dievas tik žino, ar besugrįšiu.

Jei nesugrįšiu, laišką rašysiu, Savo žirgelį aš parsiundysiu.

Išein seselės ant aukšto kalno, Ant aukšto kalno brolelio laukti.

Parbėg žirgelis, parneš balnelį – Kame paliko mūsų brolelis?

Kare paliko, nuo kulkos krito, Devynios kulkos per viršų lėkė.

Devynios kulkos per viršų lėkė. O dešimtoji – galvelę kirto.

Nukirt galvelę kaip kopūstelį, Vertė brolelį kaip ažuolėlį.

Kur kūns gulėjo – rožės žydėjo, O kur kojelės – ten lelijėlės.

Kur kraujs varvėjo – upės tekėjo. Kur galva krito – ten rūtos dygo.